Kasdienės treniruotės iki 13 val. per dieną: golfo profesionalo J. Budrikio fizinio pasirengimo ypatybės
Juozapas Budrikis – Lietuvos daugkartinis sezono geriausias žaidėjas nuo 2012 m., spalį Vokietijoje vykusiose „Pro Golf Tour“ varžybose įgijęs profesionalo statusą. 24-erių vilnietis sezono metu treniruojasi 6-7 kartus per savaitę iki 13-os valandų per dieną – ir taip nuo 15-os metų. J. Budrikis teigia, kad pradėjo žaisti labai vėlai, todėl intensyvios treniruotės būtinos norint ne tik pasivyti pradėjusius žaisti vaikystėje, bet ir siekiant garsinti Lietuvos vardą pasaulio turnyruose.
Pasak J. Budrikio, profesionalais golfo žaidėjai tampa pradėję treniruotis vidutiniškai 7-erių, o vidutinis profesionalų turnyrų dalyvių amžius – 28-eri metai. Vilnietis savo įgūdžius šioje sporto šakoje lavina jau 9-erius metus. Nepaisant to, kad pradėjo žaisti 15-os, intensyvios treniruotės ir noras tobulėti leido jam įgyti profesionalo titulą pakankamai anksti. Vaikinas teigia, kad ir Lietuvoje yra puikios sąlygos augti golfo profesionalams.
Golfo žaidėjo rezultatų gerinimas, pasak J. Budrikio, susideda iš žaidimo meistriškumo gerinimo, treniruočių sporto klube, taip pat nuoseklių konsultacijų su sporto psichologu ir reguliarių apsilankymų pas asmeninį masažistą. Bendras fizinis pasirengimas labai svarbus: „Privalau būti itin sportiškas ir universalus. Sakoma, kad golfo žaidėjas – tikras atletas, kuris gali rodyti gerus rezultatus įvairiose sporto šakose“, sako pašnekovas.
Fizinio pasirengimo treniruotės priklauso nuo sezono. Nuo lapkričio iki vasario mėnesio J. Budrikis jau aštuonerius metus sportuoja su asmeniniu treneriu Regimantu Kiču 3-4 kartus per savaitę, nuolat stebėdamas treniruočių įtaką golfo smūgiams. Šį žiemos sezoną J. Budrikis pasirinko vieną naujausių sporto klubų Vilniuje – „Fitus“. Šioje salėje žaidėjas su treneriu skiria daug laiko pratimams su svoriais siekdami didinti raumeninę masę, sprogstamąją jėgą. Taip pat akcentuodami pusiausvyros gerinimą, koncentraciją – treneris, pasak J. Budrikio, įpratęs parinkti vis sudėtingesnius pratimus, kurių atlikimas reikalauja susikaupimo, mąstymo, koordinacijos.
Kiekviena J. Budrikio treniruotė prasideda 20 min. trukmės apšilimu, kuris būna vis kitoks – bėgimas ant takelio, irklavimas treniruoklyje, dviračio mynimas. Po apšilimo treniruotė trunka pusantros valandos: pirmąjį pusvalandį atliekami pratimai su svarmenimis, antrąjį pusvalandį – su savo kūno svoriu, o tada dar pusvalandį – su pasipriešinimo gumomis. Didžiausias dėmesys sportuojant salėje skiriamas nugaros raumenims stiprinti, nes kiekvienas golfo smūgis apkrauna, o tris dienas po 5 valandas trunkančios varžybos labai nualina šią kūno dalį.
Budrikis pabrėžia, kad kita svarbi fizinio pasirengimo dalis – tempimo pratimai: ,,Golfe lankstumas labai svarbus. Per dideli raumenys trukdo kontroliuoti laisvą judesį, sukimąsi, mažina judesių amplitudę.’’ Todėl kiekvienos treniruotės metu bent 15 min. atliekami tempimo pratimai. O štai kardio treniruočių J. Budrikis išvis neatlieka: ,,Golfo žaidime ir taip yra tiek daug kardio, kad vasarą netgi ima nykti raumenys. Būtent todėl žiemą didelis dėmesys skiriamas raumeninės masės auginimui ir stiprinimui.’’
Vasaros sezono metu J. Budrikis apriboja treniruotes su svarmenimis, nes jo tikslas būna išlaikyti esamą formą ir leisti kūnui prisitaikyti. Treniruotėse jis stengiasi gerinti pusiausvyrą, tikslumą, stiprinti nugaros raumenis. Jis pasakoja, kad kartais meta savo kūnui naujus iššūkius ir atlieka kito sporto – bokso, lengvosios atletikos ar kitokią treniruotę, tai priverčia išmokti naujų veiksmų, gerina judėjimo universalumą.
Pavasarį, nepaisant nepastovių lietuviškų orų ar stipraus lietaus, prasideda treniruotės lauke – ant smėlio, žolės, dažniausiai Vilniaus Vingio stadione: ,,Sportuojant lauke galima išnaudoti didesnius atstumus, skirti daugiau dėmesio taiklumo gerinimui, pavyzdžiui, mėtant ietį, kamuolį į taikinius ir panašiai. Sportuodami su treneriu nuolat palaikome varžymosi būseną, ieškome naujų iššūkių, sunkiname pratimus. Aplinkos keitimas taip pat grūdina organizmą.“
Kasmet J. Budrikis dalyvauja bent dešimtyje varžybų užsienio šalyse: nuo Lenkijos iki Egipto. Golfas, pasak vilniečio, yra sunkus ištvermės sportas: „Reikia maksimalaus pajėgumo žaidžiant ištisas 5 valandas kelias dienas iš eilės. Kūnas turi būti pasirengęs atlikti tikslų smūgį tiek pirmą, tiek paskutinę kelių dienų turnyro minutę, turbūt todėl golfas žinomas kaip viena sudėtingiausių sporto šakų pasaulyje – yra penketuke šalia amerikietiško futbolo, regbio, irklavimo, teniso.“
Intensyviai treniruojantis nepavyksta išvengti traumų. Visos sukamosios, lankstomosios dalys – riešai, čiurnos – patiria nuolatinį fizinį krūvį, todėl J. Budrikis stengiasi jas saugoti nuo nuovargio, skirti laiko poilsiui po nuolatinės mankštos ir kruopščiai atliekamų tempimo pratimų prieš ir po treniruotės salėje arba golfo žaidimo, ypač turnyrų metu. O neišvengus patempimo ar kitos traumos sportininkui tenka apriboti fizinį krūvį, intensyviai gydytis ir į žaidimą grįžti kuo greičiau, tačiau krūvį didinant atsargiai ir palaipsniui.
Prieš pusmetį tapęs profesionaliu golfo žaidėju pašnekovas gavo teisę treniruoti kitus žaidėjus, taip pat papildomai išlaikė trenerio licenciją, kuri suteikė leidimą treniruoti golfo specifikos, todėl dabar J. Budrikis yra Europos centro golfo klubo treneris. Jis nuolat skatina jaunus žmones išbandyti golfą ir pajusti, koks sudėtingas ir įtraukiantis yra šis žaidimas.
„Ši sporto šaka gali būti praktikuojama nuo ketverių-penkerių metų, todėl patariu tėveliams leisti vaikams išbandyti šį sportą, kuris išmokys vaikus savarankiškumo, kantrybės, nuoseklumo, išlavins fiziškai ir psichologiškai. O jau praktikuojantiems, bet norintiems pasiekti gerų rezultatų rekomenduoju atsakingai sekti trenerių nurodymus, pasikliauti jais ir neskaičiuoti valandų treniruojantis – atiduoti visą save“, sako J. Budrikis.
